visotinas

visótinas, -a adj. (1) KŽ; R, R167, MŽ221, N, K.Būg žr. visotinis 1: Visotinas prityrimas visų nobažnųjų MT3. Atlaidai visotini brš. Visotinas svieto atstojimas tai est nuog ano tikro ir čysto per patį Poną Kristų ir jo šventus apaštalus paduoto pamokslo atsimetimas SE3. Sūdas visotinasis sūdnoje dienoje MT33. visótinai adv. KŽ; N: Pirštas į tris nedėles visotinai išgijo prš. Pagyrimo ieškot kiekvienam reikia, kurį po smerti visotinai kiekvienas teisus įgyja SPI49. Pameta jį kartais teisūs ir šventi ant to svieto, bet ne iki galu aba visotinai pameta SPI198. Evangelijos šventos visotinai per viso svieto apisakymo, o tai dėl pataisos ir atnaujinimo bažnyčios pasenusios SE3.